- nuoskunda
- núoskunda sf. (1) K, nuskundà (3b) K 1. užuojauta, paguoda: Kai nė nuo vieno núoskundos nėr, tai turi kęst, ką darys Gs. Mes patarimo, nuoskundos žodžio laukiame VŽ1905,223. Kekšė neturi núoskundos, t. y. niekas jos nesigaili J. Kur aš einu, nuoskundos negaunu JD539. Mes neturim jokios nuoskundėlės: visi mus nubars, o nieks neužtars JD1184. ^ Dieve duok pavydą nekaip nuoskundą (laimingesnis tas, kuriam pavydi, už tą, kurio gailisi) MŽ. Dieve duok pavydą nekai nuskundą B. Velyk dešimts pavydų negu viena núoskunda Plv. 2. nusiskundimas, skundas: Moteriškė atjaučia jos núoskundą ir sielvartą SkrT.
Dictionary of the Lithuanian Language.